Kai pradėjau atvirai dalintis apie gyvenimą turint nerimo sutrikimą, mane užplūdo moterų, patiriančių tą patį, laiškai. Niekas negali paneigti, kad streso sukeliami negalavimai tampa dar viena šių laikų pandemija. Neseniai su tuo susidūrusiam žmogui gali kilti daugybė klausimų, kaip efektyviai sau padėti. Ne visi nori, o ir ne visai atvejais reikia vaistų ar intensyvios psichoterapijos. Kartais gyvenimo kokybę galima pagerinti labai paprastais, nemokamais būdais. Vienas jų – reguliarus sportas.
Sporto nauda sveikatai nebėra mitas. Tyrimais seniai įrodyta, jog reguliariai sportuojantys žmonės gali sumažinti stresą, įtampą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pastebėta, jog sportas ypač padeda tiems žmonėms, kurių gyvenimo ritmas yra greitas ir įtemptas. Tačiau net ir neturint didelių problemų verta bent keletą kartų per savaitę užsukti į sporto salę, pabėgioti ar padaryti treniruotę namie.
Kodėl sportas padeda?
Niekas neabejoja, kad sportas padeda mažinti nerimą ir pagerina psichinę sveikatą. Mokslininkai itin daug tyrinėja, kodėl sportas taip stipriai veikia mūsų organizmą. Kur slypi reguliaraus fizinio aktyvumo paslaptis?
- Mažina stresą. Sportas – puikus būdas išlieti per dieną susikaupusią įtampą.
- Padeda nukreipti dėmesį. Dažnai nerimo kamuojamus žmones taip pat kamuoja įkyrios mintys. Esant įtampai, nesunku sukurti pačius blogiausius scenarijus ir pasiklysti negatyvių minčių labirintuose. Sportuojant svarbu sutelkti dėmesį į atliekamus pratimus, judesių kokybę, todėl ši veikla – puikus būdas nutraukti įkyrių minčių srautą ir pailsinti galvą.
- Skatina endorfinų išsiskyrimą. Endorfinai suteikia laimės jausmą bei mažina stresą. Todėl po treniruotės dažniausiai jaučiamės labiau atsipalaidavę ir geros nuotaikos. Esant stresinėje situacijoje, jei yra galimybė, rekomenduojama bent 10 minučių aktyviau pajudėti, kad išsiskirtų endorfinai.
- Gerina miego kokybę. Nemažai moterų, kenčiančių nuo nerimo, skundžiasi suprastėjusia miego kokybe. Taip pat pastebima, kad nerimas dar labiau prastina miego kokybę, darosi sunku užmigti, nes kamuoja įkyrios mintys. Norint nutraukti šį užburtą ratą, reguliarios treniruotės gali būti puiki pagalba. Kai raumenys įtemptai dirba, kūnas labiau pavargsta, todėl greičiau užmiegame ir nespėjame įsisukti į negatyvių minčių verpetą.
Kaip pradėti sportuoti?
Niekuomet nesportavusiam žmogui vien mintis apie tai, jog reikės pradėti judėti gali padidinti širdies ritmą. Tačiau viskas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbu atminti kelias taisykles, kurios padės sportą padaryti neatsiejama gyvenimo dalimi.
- Pradėkite pamažu. Norint išsiugdyti naujus įpročius, nereikia nerti stačia galva. Tyrimų duomenimis, net 5 minutės aktyvios veiklos per dieną gali turėti teigiamą įtaką nerimo reguliavimui. Mitas, jog tik plušant valandą laiko sporto salėje galima pasiekti teigiamų rezultatų. Geriau sportuoti šiek tiek trumpiau, bet reguliariai ir su teigiamu nusiteikimu.
- Raskite mėgstamą veiklą. Nėra vienareikšmiškų duomenų, kokia sporto rūšis yra pati geriausia, norint suvaldyti nerimą. Dažniausiai rekomenduojamos tokios sporto rūšys kaip bėgimas, boksas, HIIT treniruotės, nes jos labiau suaktyvina organizmą. Kita vertus, joga padeda pasiekti meditatyvią būseną, kuri taip pat mažina nerimą. Kad ir kokią sporto šaką pasirinktumėte, svarbu tai, kad sportuojama būtų su malonumu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur geriau jaučiatės. Vieni žmonės labiau mėgsta vaikščioti į sporto salę, kiti mėgaujasi sportuodami namuose. Abu būdai yra tinkami.
- Raskite partnerį. Kartais tam, kad išbandytume kažką naujo, pakanka tik geros kompanijos ar artimų žmonių palaikymo. Jei nedrąsu eiti į sporto klubą vienam, galima pasikviesti į kompaniją artimą žmogų. Dviese daug smagiau džiaugtis teigiamais rezultatais ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus.
- Įsisąmoninkite, kad sportuojate dėl psichinės sveikatos, o ne fizinių rezultatų. Teigiami rezultatai ateina pamažu, todėl svarbu susikoncentruoti į tinkamus dalykus. Jei sportuojama dėl to, kad dingtų nerimas ir pagerėtų nuotaika, visai nesvarbu, ką rodo svarstyklės ar veidrodis. Kūno pokyčiai ateis kartu su minčių pokyčiais.
- Išsikelkite pasiekiamus tikslus. Tinkamai iškelti tikslai skatina nepasiduoti, judėti į priekį ir suteikia daug laimės, kai pavyksta juos pasiekti. Svarbu, kad iššūkiai nebūtų per dideli.
- Planuokite. Naujus įpročius išsiugdyti lengviau tuomet, kai savo rezultatus matome prieš akis. Jei tikslas yra sportuoti du kartus per savaitę, pravartu būsimas treniruotes pasižymėti kalendoriuje, o po jų pasižymėti, jog jas atlikote. Laiko planavimas padeda išvengti pasiteisinimų, o prieš akis matomas rezultatas padeda įsisąmoninti, jog gebate laikytis užsibrėžtų tikslų ir judėti kokybiškesnio gyvenimo link.
- Po treniruotės pabūkite čia ir dabar. Po treniruotės padėkokite sau už pastangas, pagirkite save už puikų darbą. Kai pasidžiaugiame savo pasiekimais, didėja motyvacija judėti toliau. O kai įsisąmoniname, kaip gerai jaučiamės po sporto, mažėja noras praleisti treniruotes.
Pabaigai
Kai supratau, kokią didelę teigiamą reikšmę mano gyvenimo kokybei turi sportas, pažadėjau sau sportuoti reguliariai. Tą sėkmingai darau jau pusę metų. Galbūt tik sutapimas, bet tiek pat laiko gyvenu be panikos atakų. Sporto dėka šiandien jaučiuosi stipri, sveika ir laiminga.
Nori daugiau sužinoti apie mano atliekamas praktikas? Draugaukime Instagrame.
Nori daugiau tipsų ir įkvėpimo? Prenumeruok naujienlaiškį!