Aš esu sveikstanti pesimistė. Kai pradėjau domėtis pozityviąja psichologija ir dėmesingu įsisąmoninimu, pastebėjau, jog mano galvoje sukasi ne tokios šviesios mintys, kaip norėtųsi. Lygiai taip pat dažnai būdavau linkusi save nuvertinti ir nupiešti mintyse patį baisiausią galimą scenarijų. Nenuostabu, jog nerimas buvo nuolatinis mano gyvenimo palydovas, retai jausdavausi atsipalaidavusi, o apie pasitikėjimą savimi nebuvo nė kalbos. Tačiau didelio sąmoningumo dėka supratau, jog toks kelias ne man, ir nusprendžiau tapti optimiste. Kas yra optimizmas ir kaip jo daugiau įnešti į savo gyvenimą?
Kas yra optimizmas?
Daug kam žodis “optimistas” asocijuojasi su nuolat laimingu asmeniu. Tačiau viskas šiek tiek kitaip. Būti optimistu nereiškia visą laiką vaikščioti išsišiepus. Sąvokos “optimizmas” ir “pesimizmas” atspindi, kaip žmogus vertina jam nutinkančias nemalonias situacijas. Optimizmas nuo pesimizmo skiriasi trimis bruožais, kuriuos galima pastebėti, kai susiduriame su stresą keliančia situacija. Įsivaizduokite, jog sužinojote, kad negavote norimo darbo. Kaip skamba jūsų vidinis dialogas: “Aš tokia nevykėlė. Niekuomet nesusirasiu gero darbo. Nieko nesugebu padaryti gerai” ar “Tiesa, jie ieškojo kitokio tipo žmogaus. Tai tik vienas pokalbis. Žinau, kad turiu puikių įgūdžių, kuriuos panaudosiu kitame darbe.”?
Pirmuoju atveju žmogus nuvertina savo asmenybę, vertina situaciją kaip ilgai trunkančią ir visa apimančią. Tai pesimistinio mąstymo požymiai.
Antruoju atveju žmogus nesėkmę priskiria išorinėms aplinkybėms, vertina situaciją kaip trumpalaikę ir apimančią tik vieną konkretų įvykį. Tai optimistinio mąstymo pavyzdys.
Šie pavyzdžiai nereiškia, kad visas gyvenimo situacijas žmogus vertina tik pagal vieną mąstymo modelį. Optimizmas, kaip ir daugelis kitų charakterio savybių, egzistuoja kontinuume ir gali būti išreikštas daugiau arba mažiau. Kodėl vieni žmonės dažniau trykšta optimizmu, o kiti yra užkietėję pesimistai?
Įgimta ar įgyta?
Požiūris į gyvenimą ir sudėtingas situacijas didele dalimi priklauso nuo auklėjimo. Ypač svarbūs ankstyvieji gyvenimo metai. Pastebėta, jog pozityviose, optimistiškose šeimose augę vaikai yra optimistiškesni net tuomet, kai turi įgimtą polinkį į nerimą. Tačiau jei namuose dažnai nerimaujama, optimizmas yra prarandamas greičiausiai. Taigi vaikai, kuriuos augino pesimistiški tėvai, užaugę greičiausiai bus pesimistai.
Kitas svarbus aspektas – gyvenimo kokybė. Žmonės, kurių socioekonominis statusas aukštesnis labiau linkę į optimizmą. Na, o prigimtis, manoma, lemia tik apie 25% optimizmo.
Kodėl verta būti optimistu?
Kai mokslininkai susidomėjo optimizmu, jiems įdomiausia buvo, kokią įtaką gyvenimo kokybei turi šis bruožas. Po daugybės tyrimų buvo pastebėta, jog ne IQ, o optimizmas yra tas rodiklis, kuris gali lemti sėkmingą ir ilgą gyvenimą. Kokią naudą teikią šis būdo bruožas?
- Mažina stresą. Optimistai dažniausiai nesureikšmina mažų nesėkmių, turi daugiau vilties, jog ateityje viskas klostysis puikiai, todėl jų organizme išsiskiria mažiau streso hormono kortizolio.
- Didina atsparumą. Susidūrę su traumuojančiu gyvenimo įvykiu arba liga optimistai greičiau įveikia sunkumus.
- Gerina problemų sprendimą. Optimistai tiki, jog problemos yra išsprendžiamos, todėl ieško visų įmanomų sprendimo būdų.
- Prailgina gyvenimo trukmę. Tyrimų metu pastebėta, kad optimistai labiau rūpinasi savo sveikata, dažniau profilaktiškai lankosi pas gydytojus specialistus, todėl jų gyvenimo trukmė yra ilgesnė.
- Pagreitina sveikimą po ligų ir traumų. Optimistai greičiau pasveiksta, nes pozityvios emocijos ir tikėjimas, jog viskas bus gerai, skatina organizmą greičiau susidoroti su liga.
- Stiprina imuninę sistemą. Didžiausias imuninės sistemos priešas – kortizolis. Optimistų organizme jo pasigamina mažiau, todėl jų imuninė sistema yra geresnė.
- Optimistai daugiau uždirba ir sukuria geresnius santykius.
Vis dėlto, žmonės, kurie į gyvenimą visuomet žvelgia pro rožinius akinius, rizikuoja tinkamai neįvertinti situacijos tuomet, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Todėl ypač svarbiose situacijose verta į viską pažvelgti šiek tiek realistiškiau.
Kaip išsiugdyti optimizmą?
Turbūt jau supratote, kad optimistu būti verta. Gerai tai, jog optimizmą galima išsiugdyti. Kaip pasveikti nuo pesimizmo ir ištreniruoti smegenis viską matyti šviesiau?
- Užsidėkite rožinius akinius. Pabandykite situacijoje, kuri kelią stresą ar atrodo neišsprendžiama, atrasti pozityvių dalykų. Iš pradžių tai padaryti gali būti nelengva, tačiau ilgainiui išsiugdysite įprotį į visas situacijas žiūrėti su viltimi ir optimizmu.
- Bendraukite su optimistais. Sunku mąstyti pozityviai, jei šalia esantys žmonės visose situacijose įžvelgia vien blogus dalykus. Atkreipkite dėmesį, su kokiais žmonėmis praleidžiate daugiausia laiko. Pesimizmas yra užkrečiamas. Gerai tai, jog optimizmas taip pat.
- Neskaitykite žinių. Net pozityviausias žmogus iš ryto perskaitęs daugybę neigiamų dalykų gali ilgam prarasti ūpą. Venkite naujienų portalų, kuriuose didžiausias dėmesys yra skiriamas blogiems įvykiams. Geriau dieną pradėkite įkvepiančios tinklalaidės epizodu.
- Praktikuokite dėkingumą. Tai geriausias priešnuodis stresui, liūdesiui, savigraužai. Seniai žinoma, jog dėkingumą praktikuojantys žmonės į gyvenimą žvelgia pozityviau, jaučiasi laimingesni ir sugeba įžvelgti gėrį net sudėtingose situacijose.
- Praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą. Šios praktikos leidžia grįžti į čia ir dabar, padeda pamatyti situaciją ne per emocijų prizmę ir įvertinti, ką galite ir ko negalite pakeisti.
Optimizmas ir pozityvus mąstymas yra įgūdis. Dažnai veikiami aplinkos tiesiog įprantame į viską žvelgti su nerimu, leidžiame galvoje bujoti negatyvioms mintims ir galiausiai pradedame nuvertinti save. Kai pradėjau kreipti daugiau dėmesio į tai, ką galvoju, pastebėjau, jog mano mintys dažnai nebūna šviesios. Todėl dabar mokausi jas pagauti ir pakeisti pozityviomis. Kai man sekasi, gyvenimas šviesėja.
Sek mano kasdienio gyvenimo akimirkas Instagrame.
Nori daugiau tipsų ir įkvėpimo? Prenumeruok naujienlaiškį!