Mano gyvenimas su nerimo sutrikimu prasidėjo prieš daugiau nei 10 metų. Kai pirmą kartą su juo susidūriau, nežinojau, kas tai yra. Deja, bet prieš dešimtmetį kalbėti apie psichinę sveikatą nebuvo populiaru, o lankytis pas psichologą buvo kone tabu, todėl informacijos buvo mažai. Džiaugiuosi, kad šiandien apie nerimą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sunkumus yra kalbama daug ir garsiai. Jei taip būtų buvę mano kelionės su nerimu pradžioje, tikriausiai gerų rezultatų būčiau pasiekusi žymiai anksčiau.
Kadangi man trūko žinių ir informacijos apie nerimo sutrikimą, nusprendžiau pati pradėti kalbėti apie jį. Greitai paaiškėjo, kad tai itin aktuali ir jautri tema. Mane užplūdo moterų, išgyvenančių tą patį, laiškai ir išgyvenimai. Noriu, kad kiekviena moteris, patirianti panašius jausmus, jaustųsi suprasta ir ne vieniša, todėl šiame straipsnyje aprašysiu savo patirtį ir tai, kas man padėjo prisijaukinti nerimo sutrikimą.
Pradžia ir panikos atakos
Įtarimas, kad su mano organizmu ne viskas gerai, kilo tuomet, kai mano gyvenime atsirado oro trūkumo epizodai. Rodos, net būnant ramiai būdavo sunku atsikvėpti, atsirado dažnas žiovulys. Net nenutuokiau, jog tai yra psichologinių problemų išraiška, todėl užsirašiau pas šeimos gydytoją ir nusprendžiau pasidaryti visus įmanomus tyrimus. Žinoma, nei alergijų, nei astmos, nei kitų problemų gydytojai nerado, tad gavau patarimą apsilankyti pas psichologą.
Patarimo nepaklausiau, todėl nenuostabu, kad ilgainiui prasidėjo panikos atakos. Kai išgyvenau pirmąją, buvau įsitikinusi, jog mirštu ir skubiai kviečiau greitąją pagalbą. Gydytojai greitai suprato, kad gyvensiu ir tiesiog suleido raminamųjų. Deja, bet nesulaukiau jokio paaiškinimo, kas ir kodėl man nutiko. Tai tikrai būtų padėję ateityje… Po šio karto teko išgyventi daugybę panikos atakų, lydymų ne tik fizinių simptomų, bet ir mirties baimės. Mintis kaskart kviesti greitąją pagalbą ir prisirišti prie vaistų manęs neviliojo, todėl priėmiau sprendimą išmokti su nerimu susitvarkyti pati.
Dirgikliai
Per daugelį metų išmokau pastebėti, kas sustiprina mano nerimą bei paskatina panikos atakas. Žinodama, kokių situacijų vengti, galiu geriau kontroliuoti savo gyvenimą. Žinoma, nesu apsaugota nuo didelio streso, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galiu padaryti.
Bene stipriausias mano dirgiklis yra nuovargis ir miego trūkumas. Kai nutinka gyvenimas ir suserga vaikai arba keletą naktų gerai neišsimiegu, tampu jautresnė, greičiau pasiduodu emocijoms, sunkiau susitvarkau su stresą keliančiomis situacijomis. Todėl geras poilsis man yra prioritetas.
Kitas dalykas, kuris skatina nerimą, yra prasti tarpusavio santykiai. Kai kelią perbėga juoda katė ir namuose daugiau pykstamės, visuomet jaučiuosi prastai ir dėl to pergyvenu. Todėl stengiuosi daug šnekėti su artimaisiais ir konfliktus kuo greičiau išspręsti.
Paskutinis dalykas yra dideli gyvenimo pokyčiai ir nenumatytos situacijos. Deja, jas sukontroliuoti ne visada įmanoma, todėl tokiais atvejais stengiuosi daugiau dėmesio skirti savo kasdienėms praktikoms. Tai padeda nepamesti galvos ir iš panikos grįžti prie problemų sprendimo.
Pirmieji simptomai
Per dešimt metų išmokau pajausti, kada mano organizme užsidega raudonos lemputės ir pradeda grėsti panikos ataka. Pagrindinis mano nerimo simptomas – oro trūkumas. Kai pradedu dažnai žiovauti, darosi sunku giliai atsikvėpti, suprantu, kad turiu nedelsti ir situaciją perimti į savo rankas. Pirmieji subtilūs simptomai padeda išvengti panikos atakų. Norint, kad gyventi turint nerimo sutrikimą būtų lengviau, svarbu nelaukti iki paskutinės akimirkos, bet imtis veiksmų, kai organizme dar yra resursų situacijai suvaldyti.
Kas malšina panikos ataką
Jei pavėluoju numalšinti pirmuosius simptomus ir nerimas perauga į panikos ataką, nurimti man padeda keletas paprastų būdų.
- Fizinė veikla. Tai pirmoji priemonė, kurios griebiuosi, jei pradeda kilti nerimas. Bet kokia fizinė veikla (šokis, pritūpimai, šuoliukai, spartus ėjimas) nukreipia mintis nuo kūno simptomų, keičia smegenų cheminį balansą ir malšina nerimą.
- Grynas oras. Kadangi panikos atakos metu dažnai trūksta oro, pradarytas langas ir gaivaus oro gūsis dažnai padeda atsikvėpti.
- Kontaktas. Jausmas, kad yra žmogus, kuris supranta, palaiko ir padeda labai svarbus šioje situacijoje. Sustiprėjus nerimui kartais užtenka pasikalbėti ar apsikabinti, kad organizmas pradėtų rimti. Artimi žmonės žino, ką išgyvenu, todėl nevengiu kreiptis pagalbos į juos.
- Vanduo. Jei džiūsta burna, padeda vandens gėrimas mažais gurkšneliais. Be to, tai būdas sukoncentruoti mintis į konkretų veiksmą ir nepaskęsti katastrofiškų minčių sūkuryje.
- Minčių paneigimas. Dažniausiai kylanti mintis panikos atakos metu – “tuoj mirsiu”. Anksčiau pasiduodavau šiai minčiai, todėl nurimti būdavo labai sunku. Įsisukus į baimingų minčių verpetą nelengva save sustabdyti. Po kiek laiko išmokau su savimi kalbėti ir racionalias mintis paneigti atrasdama argumentus, pavyzdžiui, “man jau taip buvo anksčiau ir nemiriau”, “jei stotų širdis, jau bučiau numirusi, bet praėjo 15 minučių ir esu gyva” ir panašiai. Kai užeina nerimas, aiškiai sau mintyse arba garsiai pasakau, jog tai tik nerimas ir esu pajėgi su juo susitvarkyti.
Kasdienės praktikos
Neįsivaizduoju savo gyvenimo su panikos atakomis ir džiaugiuosi, kad jų nebuvo jau metus laiko. Kasdien stengiuosi daryti tai, kas reguliuoja mano nervinę sistemą. Darbas sunkus, bet rezultatai jį atperka.
- Miegas. Svarbiausias mano geros savijautos komponentas yra kokybiškas poilsis. Einu miegoti 22 val. Žinoma, būna situacijų, kai noriu pavakaroti su draugais, serga vaikai ar keliauju, tačiau visuomet stengiuosi, kad nebūtų keleto nemiegotų naktų iš eilės. Kai tik atsiranda galimybė, atsigriebiu už prarastą poilsio laiką.
- Fizinė veikla. Daug vaikštau, keletą kartų per savaitę sportuoju. Aktyvios veiklos man padeda išlieti susikaupusią energiją. Jei išgyvenu sunkesnį periodą, sportuoju aktyviai, jei gyvenime ramu, užtenka pasivaikščiojimų gryname ore.
- Kontaktas. Geri tarpusavio santykiai yra ilgo ir laimingo gyvenimo pagrindas. Stengiuosi juos puoselėti su vyru, vaikais, artimaisiais ir draugais. Turiu savo gyvenime keletą žmonių, kuriais visuomet galiu pasikliauti. Tai man suteikia ramybę ir saugumą.
Pabaigai
Visa tai, ką aprašiau, mano gyvenime nenutiko per vieną naktį. Mano patirtis trunka ilgiau nei dešimtmetį. Per šį laiką buvo sunkių ir ramių periodų. Aš prisiimu atsakomybę ir žinau, kad mano gyvenimo kokybė priklauso nuo mano veiksmų, todėl drąsiai eksperimentuoju ir ieškau, nebijau klysti ir bandyti iš naujo. Nerimo sutrikimas kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, todėl svarbu atrasi būdus ir praktikas, kurie veikia būtent tau.
Kai sakau, jog įveikiau nerimo sutrikimą, tai nereiškia, kad daugiau niekuomet nejaučiu streso. Tai reiškia, kad išmokau taip gerai pažinti save, jog galiu pastebėti pirmuosius simptomus, turiu įpročių rinkinį, kuris man padeda ir galiu gyventi be baimės, nes žinau, kad net situacijai pablogėjus, esu pajėgi su ja susitvarkyti.
Mano kasdienio gyvenimo akimirkos ir dar daugiau patarimų gyvena čia.
Nori sužinoti naujienas ir gauti geriausius pasiūlymus pirma? Prenumeruok naujienlaiškį!