Kiek save atsimenu, visuomet buvau panikuotoja. Naujos situacijos mane lengvai išmušdavo iš vėžių, net paprastos problemos sukeldavo didelį stresą, o kasdieniame gyvenime mintyse dažniausiai sukdavosi neramios mintys. Kai išmokau susitvarkyti su nerimu ir panikos atakomis, nusprendžiau, kad metas žengti dar vieną žingsnį į priekį. Mūsų psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei didelę įtaką turi atsparumas stresui. Anksčiau nė nenutuokiau, jog laikantis tam tikrų taktikų ir atliekant praktikas įmanoma “užsiauginti skūrą” ir pradėti į gyvenimą žvelgti paprasčiau. Tačiau dabar žinau, kad norint galima pasiekti labai gerų rezultatų. Nors dar nesu užkietėjusi optimistė, matau, jog dabar gyvenimo krečiamos išdaigos į mano mintis atneša ne paniką, bet problemų sprendimo variantus, o po didelių iššūkių greičiau grįžtu įprastą gyvenimo ritmą. Todėl noriu ir jums papasakoti, kas yra atsparumas stresui, kaip jį ugdyti ir kokius pokyčius šis įgūdis gali atnešti į kiekvieno žmogaus gyvenimą.
Kas yra atsparumas stresui?
Atsparumas stresui – tai gebėjimas greitai grįžti į įprastą būvį po stresą keliančios situacijos. Mažiau atsparūs žmonės po didelių iššūkių įkrenta į liūdesio liūną, neretai atsiduria aukos pozicijoje ar ima vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsparūs žmonės geba greitai grįžti prie įprasto gyvenimo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog atsparumas stresui nereiškia, kad gyvenime nelieka sunkių situacijų ar negatyvių jausmų. Tai reiškia, kad patekę į sudėtingą situaciją išmokstame greičiau susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Atsparumas stresui gali apsaugoti nuo nerimo sutrikimo, panikos atakų, depresijos, ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų, todėl būtina ugdyti šį įgūdį.
Kaip padidinti atsparumą stresui?
Įvairios kasdienės praktikos gali padidinti jūsų atsparumą stresui. Svarbu sutelkti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos galite pakeisti. Nors dažnai esant dideliam stresui gali atrodyti, kad viskas slysta iš rankų, tai netiesa. Štai, ką galite padaryti:
- Padrąsinkite save. Kai atsiduriate stresą keliančioje situacijoje, atkreipkite dėmesį į savo mintis. Jei save kritikuojate, nuvertinate, tai tikrai nepadės problemos išspręsti. Sakykite tokioms mintims STOP ir padrąsinkite save. Visi pokyčiai prasideda mūsų galvoje.
- Venkite mąstymo spąstų. Dažniausiai pasitaikantys mąstymo spąstai yra katastrofinis mąstymas. Kai patenkame į sudėtingas situacijas, galvoje ima suktis nesibaigiančių blogų įvykių karuselė ir nupiešiame pat juodžiausią scenarijų. Kai pastebite, jog viskas krypsta šia linkme, sustabdykite savo mintis ir pabandykite realiai įvertinti situaciją. Labai maža tikimybė, jog blogiausias scenarijus išsipildys.
- Įsivaizduokite teigiamas pasekmes. Dažnai įsivaizduojame blogiausią scenarijų. Išmokite nukreipti mintis į galimas teigiamas pasekmes. Vizualizuokite gražų ir laimingą gyvenimą. Kaip jau minėjau, pokyčiai prasideda galvoje ir dažniausiai nesąmoningai pasiekiame tai, apie ką galvojame.
- Praktikuokite dėkingumą. Net sunkiose dienose būna gražių momentų. Atraskite juos savo kasdienybėje ir užrašykite į dėkingumo žurnalą.
- Puoselėkite tvarius santykius. Santykiai yra laimingo gyvenimo pagrindas. Kai turime artimų žmonių, galime į juos kreiptis pagalbos ar paguodos. Tai padeda nesijausti vienišiems ir nepaskęsti liūdesyje.
- Prašykite pagalbos. Nebijokite prašyti pagalbos – tai stiprių žmonių bruožas. Jei artimo žmogaus peties nepakanka, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į specialistą.
- Mokykitės iš savo patirties. Prisiminkite, kaip panašioje situacijoje elgėtės anksčiau, kokie įgūdžiai ar įpročiai padėjo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, ko pritrūko. Atkreipkite dėmesį į elgesio modelius, kuriuos taikote tokiose situacijose. Aprašykite stresą keliančią situaciją ir pažvelkite į ją iš šalies.
- Rūpinkitės savimi. Nepamirškite tokių paprastų dalykų kaip geras miegas, sportas, hobiai ir buvimas gamtoje. Pabandykite tokias praktikas kaip joga, meditacija, gilus kvėpavimas. Tam, kad pastebėtumėte rezultatus, praktikuokite reguliariai.
- Permąstykite emocijas. Įpraskite į emocijas nežiūrėti kaip į teigiamas ir neigiamas. Visos emocijos mums yra reikalingos, nes teikia informaciją apie mūsų gyvenimą. Pyktis gali suteikti motyvacijos pokyčiams, baimė gali padėti geriau apmąstyti pasekmes, liūdesys dažnai parodo, kurioje gyvenimo srityje reikėtų siekti pokyčių. Kai išmokstame pastebėti visų emocijų naudą, galime pradėti sąmoningai keisti savo gyvenimą.
- Ribokite socialinius tinklus ir naujienų portalus. Informacijos gausa (ypač neigiamos) dažnai kelia frustraciją ir nepasitenkinimą. Galvodami apie pasaulyje vykstančius dalykus ar lygindami save su kitais išnaudojame energijos resursus. Be to, nuolatinis ekrano stebėjimas vargina ir atima laiką, kurį galėtumėte skirti sau ir artimiesiems.
Pabaigai
Sausio mėnuo man buvo tarytum patikrinimas, kiek iš tiesų veikia tai, ką praktikuoju. Nesibaigiančios ligos, griūvantys planai ir kiti nuo manęs nepriklausantys dalykai tik dar kartą patvirtino, kad asmeninio tobulėjimo kelyje einu teigiama linkme, o kasdienės praktikos teikia pastebimą naudą. Su optimizmu žengiu į vasarį. Linkiu jums lengvo ir trumpo paskutinio žiemos mėnesio.
Mano kasdienio gyvenimo akimirkos ir dar daugiau patarimų gyvena čia.
Nori sužinoti naujienas ir gauti geriausius pasiūlymus pirma? Prenumeruok naujienlaiškį!